democracy

demokratija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai valdžia kyla iš piliečių valios, įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, valdo pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus veikianti vyriausybė. Piliečių suvereni valia reiškiama tiesiogiai arba netiesiogiai – per jų rinktus atstovus.Istoriniu požiūriu gali būti klasikinė ir šiuolaikinė. Klasikinės demokratijos pagrindiniai principai – tiesioginis piliečių dalyvavimas, pilietiškumo ugdymas – formavosi Senovės Atėnuose. 5 a. pr. Kr. miesto-valstybės piliečiai tiesiogiai per Asamblėją, Penkių šimtų tarybą, teismą ir kitas institucijas dalyvavo priimant kolektyvinius sprendimus. Tačiau Senovės Atėnuose miesto-valstybės reikalus galėjo tvarkyti tik nedidelis gyventojų skaičius. Pilietinių teisių neturėjo moterys, svetimšaliai, vergai, t. y. dauguma gyventojų. Politinių teisių suvaržymai pagal turto ir lyties cenzą išliko iki 20 a. pirmosios pusės. Pvz., D. Britanijoje visuotinė balsavimo teisė buvo įdiegta 1928, JAV juodieji balsavimo teisę išsikovojo 20 a. 7 dešimtmečio pr., Šveicarijoje balsavimo teisę moterys igijo tik 1971. 19 a. pab. – 20 a. demokratijai tapus nacionalinių valstybių valdymo forma, keitėsi demokratijos teorija ir praktika. Tiesioginio dalyvavimo, piliečių interesų vieningumo ir vientisumo nuostatas pakeitė socialinio gyvenimo įvairovės, politinio konflikto ir konkurencijos principai. Šiuolaikinės demokratijos svarbiausi bruožai: konkurencija dėl svarbiausių valdžios postų; laisvi ir sąžiningi rinkimai; valstybės ir pilietinės visuomenės skirtis, kurią lemia interesų įvairovė ir autonomiškų organizacijų veikimas; politinių teisių ir pilietinių laisvių visuma, garantuojanti politinės konkurencijos ir piliečių dalyvavimo vientisumą. Pagal vertybinę orientaciją demokratija gali būti procedūrinė, dalyvaujamoji, svarstomoji, liberalioji, socialinė ir kt. Žlugus komunistinei sistemai ir pasibaigus Šaltajam karui, demokratija tapo vyraujančia valstybės valdymo forma, prasidėjo postkomunistinių šalių demokratėjimo procesas, pasižymintis pokyčių sudėtingumu ir įvairove. Lietuva, įgyvendinusi svarbiausias politines ir ekonomines reformas, suformavo liberaliosios demokratijos pamatus. Demokratijai įtvirtinti reikia nuolatinės politinio elito atsakomybės ir piliečių paramos. atitikmenys: angl. democracy ryšiai: susijęs terminas – dalyvaujamoji demokratija susijęs terminas – demokratizacija susijęs terminas – poliarchija susijęs terminas – procedūrinė demokratija susijęs terminas – svarstomoji demokratija